Tėvelis! Įdėjo:vakare-r Vakarė R 1853 d atgal 
Pasveiko tėvelis! Dabar jis vešis mane ir mamytę į mūsų namus 
Komentarai: 0 Peržiūrėjo: 205 Grupė: Bendra |
Dėdė Girmantas Įdėjo:vakare-r Vakarė R 1854 d atgal 
O čia mane laiko kitas mano dėdė - Girmantas
Komentarai: 0 Peržiūrėjo: 193 Grupė: Bendra |
Po maudynių Įdėjo:vakare-r Vakarė R 1855 d atgal 
Už tai šluostė mane net dviese. Bet aš jau ramiai miegojau
Komentarai: 0 Peržiūrėjo: 174 Grupė: Bendra |
Maudausi Įdėjo:vakare-r Vakarė R 1857 d atgal 
 Iš ligoninės važiavme ne į savo namus, bet pas močiutę ir tėtuką. Tevelis sirgo gripu, bijojome užsikrėsti. Čia pirmą kartą mane maudo. Ir ko aš čia rėkiu, juk man taip patinka vandenukas! O maudo mane tėtukas! Mamytė dar nemoka, močiutė jau pamiršusi ir bijo. Pasirodo, dar per vestuves, tėtukas paprašė mamytės, kad kai aš ateisiu, jis pirmą kartą mane išmaudys. Mamytė prižadėjo ir pažadą išpildė.
Komentarai: 0 Peržiūrėjo: 195 Grupė: Bendra |
Dėdė Mantas! Įdėjo:vakare-r Vakarė R 1860 d atgal 
O čia mane laiko dėdė Mantas! Lankė mane ligoninėje ir daugiau dėdžių ir tetų, tik ne visus tėtukas nufotografavo.
Komentarai: 0 Peržiūrėjo: 200 Grupė: Bendra |
Laikraštyje Įdėjo:vakare-r Vakarė R 1861 d atgal 
Atėjo ir korespondentė. Nufotografavo ir ši nuotrauka puikavosi laikraštyje.
Komentarai: 0 Peržiūrėjo: 149 Grupė: Bendra |
Tėtukas! Įdėjo:vakare-r Vakarė R 1862 d atgal 

Su močiute buvo ir tėtukas! Jo rankose nurimau ir ramiai miegojau.
Komentarai: 0 Peržiūrėjo: 142 Grupė: Bendra |
Močiutė! Įdėjo:vakare-r Vakarė R 1862 d atgal 

Mane aplankė močiutė. Ir kodėl aš čia susiraukusi? Juk močiutė tokia gera. Tada dar daug ko nežinojau. Dabar tai aš žinau, kad: Kas gera, kas šilta - močiutė, Kas myli, kas glaudžia - močiutė. Močiutė - tai pasakos ilgos, Raudonos uogelės ant smilgos, Gėlyčių žiedeliai sužėlę, Lėlyčių margi drabužėliai. Močiutė - tėvelio mama. Močiutė - namų šiluma.
Komentarai: 0 Peržiūrėjo: 121 Grupė: Bendra |
Esu! Įdėjo:vakare-r Vakarė R 1862 d atgal 

Ateiname... Ateiname iš nekantraus laukimo, Iš bičių dūzgesio, pavasario dangaus. Ateiname iš nuostabių prisiminimų, Iš gelsvo kopų smėlio ir gaivaus lietaus. Ateinam tam, kad mus kažkas mylėtų, Kad sektų pasakas ar glostytų rankas. Ateiname dar nemokėdami kentėti Ir nesuprasdami, kas yra kas. Su nuostaba mes žvelgiam į pasaulį, Jis mums atrodo begalinis ir platus. Kai norime pakilti ir pasiekti saulę, Dažnai mes nudegam sparnus. Čia mane laiko mamytė.Aš tik ką atėjau į šį pasaulį. Tada buvo 2004 metų vasario mėnesio 2 diena. Mamyte, Tave jau ne tik jaučiu, bet ir matau 
Komentarai: 0 Peržiūrėjo: 164 Grupė: Bendra |